Skiepai nuo vėjaraupių

Vėjaraupiai – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslelinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Jos sukėlėjas – Varicela zoster virusas. Nėščioji vėjaraupiais serga sunkiau nei kiti suaugę asmenys. Dažnesnės komplikacijos nėštumo metu, pvz., plaučių uždegimas, hepatitas, encefalitas, mirštamumas nuo jų siekia 20-45 proc.

Skiepai nuo vėjaraupių yra gyvi, jie negali būti skiriami nėštumo metu. Paskiepijus rekomenduojama vengti pastoti mažiausiai vieną mėnesį arba net tris mėnesius. Žindymas nėra kontraindikacija skiepijimui.

Vėjaraupių bėrimas ant pilvo 5minuteconsult.com/nuotr.

Vėjaraupių bėrimas ant pilvo
5minuteconsult.com/nuotr.

Įgimtas vėjaraupių sindromas

Nėščiajai užsikrėtus vėjaraupiais iki 20 nėštumo savaitės, 0,91-2 proc. vaisių pasireiškia įgimtas vėjaraupių sindromas:

  • galūnių hipoplazija (nepakankamas išsivystymas);
  • mikrocefalija (mažagalvystė, nenormaliai maža kaukolė ir galvos smegenys, kai kurios kitos kūno dalys yra normalaus dydžio);
  • odos ir regėjimo problemos.

Nėščiosios kontaktas su sergančiais vėjaraupiais

Atvejais, kai moteris nėštumo metu turėjo kontaktą su sergančiu vėjaraupiais arba juosiančia pūsleline, svarbu išsiaiškinti, ar ji sirgusi, ar skiepyta nuo šių ligų. Kilus abejonėms, tikslinga atlikti Varicela zoster IgG antikūnų tyrimą. Jei nerasta antikūnų, kuo greičiau skiriamas Varicela zoster imunoglobulinas. Deja, Lietuvoje šio imunoglobulino nėra. Užsikrėtus keletą savaičių iki gimdymo arba kelios dienos po jo, vėjaraupiais suserga 17-30 proc. naujagimių.