Skiepai nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR vakcina)

Raudoniukės bėrimas vaccineinformation.org nuotr.

Raudoniukės bėrimas
vaccineinformation.org nuotr.

Tymai – ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu, odos bėrimu. Tymai nėštumo metu gali pasireikšti sunkesne ligos forma, sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, lemti mažesnį vaisiaus svorį.

Epideminis parotitas – tai ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Nėščiajai užsikrėtus epideminiu parotitu didėja persileidimo ir vaisiaus žūties rizika, pastebėtas ryšys su vaisiaus endokardo fibroelastoze.

Raudoniukė – ūmi virusinė infekcija, kuri pirmiausia paveikia odą ir limfmazgius bei pasireiškia karščiavimu. Šia liga susirgusi nėščioji per kraują gali užkrėsti vaisių, sukelti jo žūtį, persileidimą. Raudonukė įvardijama kaip pavojingiausia vaisiui infekcinė liga!

 

Įgimtas raudonukės sindromas

r2

Jei nėščioji užsikrečia raudonuke per pirmus tris nėštumo mėnesius, infekcija gali labai stipriai pakenkti vaisiui. Tikėtina, kad tokie kūdikiai 9 iš 10 atvejų turės regos, klausos, širdies ir smegenų pažeidimų. Tokia būklė vadinama įgimtu raudonukės sindromu (ĮRS). ĮRS gali pasireikšti:

  • kurtumu;
  • katarakta – liga, kuri pasireiškia lęšiuko padrumstėjimu ir gali pabloginti regėjimą;
  • širdies anomalijomis. Pvz. atviras arterinis latakas, AAL – širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas);
  • kaulų ir neurologiniais pažeidimais;
  • protine negalia;
  • mikrocefalija (mažagalvystė, nenormaliai maža kaukolė ir galvos smegenys, kai kurios kitos kūno dalys yra normalaus dydžio) ir kt.

Jeigu daugiau nei keturis mėnesius nėščia moteris suserga raudoniuke, mažai tikėtina, kad raudonukė pakenks Jūsų kūdikiui. Įgimtas šis sindromas pasitaiko apie 20 proc. naujagimių, kurių motinos užsikrėtė raudonuke iki 20 nėštumo savaitės.

 

MMR vakcina

MMR vakcina – gyvieji atenuoti (susilpninti) skiepai. Šią vakciną moteriai, kuri neturi natūralaus ar povakcininio imuniteto, galima skirti tik įsitikinus, kad ji nesilaukia. Vaisingo amžiaus moterys, prieš planuodamos nėštumą, turėtų atlikti specifinių antikūnų nuo raudoniukės tyrimą. Pakiepijus MMR skiepais rekomenduojama nepastoti bent 1 mėnesį. Skiepai gali būti skiriami žindyvei.