Skiepai nėštumo metu

Imunitetas – organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina – mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų. Imunitetas skirstomas į įgimtą (paveldimą) ir įgytą (nepaveldimą). Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai, pvz. žmogus neimlumas šunų maro sukėlėjams arba gyvūnai vėjaraupiams. Įgytas imunitetas susiformuoja persirgus tam tikra infekcine liga, pasiskiepijus ar į organizmą patekus jau pasigaminusių antikūnių iš kito organizmo. Antikūniai – sudėtiniai baltyminiai glikoproteinai, susidarantys organizme, kai į jį patenka svetimos medžiagos (pvz., baltymai, bakterijos, toksinai) ir kovojantys su jomis. Įgytas imunitetas skirstomas į pasyvų ir aktyvų. Pasyvus imunitetas susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų iš kito imunizuoto organizmo, pvz. antikūniai prasiskverbiantys per placentą iš motinos į vaisių ar vaikui perduodami su motinos pienu. antidifterinis serumas. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga (natūralus) arba skiepijant vakcinomis, sudarytomis iš tam tikrų infekcinių sukėlėjų (dirbtinis). Aktyvus imunitetas yra atsparesnis ir išlieka ilgiau nei pasyvus. Pasyvusis imunitetas pradeda veikti po kelių valandų, įvedus antikūnus, tačiau trunka nuo 2-3 savaičių iki kelių mėnesių.

Imunoprofilaktika – svarbi infekcinių ligų kontrolės priemonė, kuri padeda užtikrinti geresnę būsimos mamos ir vaiko sveikatos priežiūrą, išvengti vaisiaus pažeidimo bei nėštumo komplikacijų. Planuojant nėštumą, būtina išsiaiškinti anksčiau persirgtas infekcines ligas, atliktus skiepus, nes jei besilaukianti moteris suserga infekcine liga, didėja nėštumo komplikacijų rizika, gali pasireikšti įgimti sindromai vaisiui arba liga naujagimiui. Laimei, dauguma skiepų gali būti skiriami nėštumo bei žindymo laikotarpiu, tačiau kiekvieną kartą būtina individualiai įvertinti skiepų naudos ir žalos santykį. Planuojant nėštumą ar pastojus skiepijimo klausimais būtina konsultuotis su gydytoju akušeriu ginekologu ir/arba gydytoju infektologu.

Labai gerai, jei nėštumas yra planuojamas ir apsvarstomas skiepų reikalingumas, įvertinus nacionalines skiepijimo rekomendacijas. Inaktyvuoti skiepai, toksoidai ir imunoglobulino preparatai yra gana saugūs nėštumo ir žindymo metu, o gyvieji skiepai nėštumo metu kontraindikuotini. Vykstant į tolimas šalis, svarbu išsiaiškinti, kokios infekcinės ligos gresia ir kokia apsauga nuo jų rekomenduojama. Kartais geriau vengti vykti į endeminius regionus, planuojant nėštumą ar pastojus. Visada svarbu laikytis gerų higienos įgūdžių. Iškilus būtinybei, imunizacija nuo didžiosios dalies pavojingų infekcinių ligų galima ir nėštumo laikotarpiu.

 

Skiepų rūšys ir specifiniai imunoglobulinai

Skiriamos kelios skiepų ir specifinių imunoglobulinų rūšys, kurios svarbios kalbant apie imunoprofilaktiką planuojant nėštumą ir pastojus:

  1. Inaktyvuoti („negyvieji“) skiepai ir toksoidai:
  • inaktyvuoti, „negyvieji“ skiepai – skiepai, sudaryti iš inaktyvuoto ir į fragmentus suskaldyto viruso, pvz. gripo viruso vakcina;
  • toksoidai – chemiškai susilpninti mikroorganizmų toksinai;
  • neturi šalutinio poveikio nėščiajai ir vaisiui, todėl yra saugūs nėštumo metu;
  • jei infekcinė liga yra labai rizikinga nėščiajai ir/arba vaisiui, galima skiepyti nėštumo metu.
  1. Imunoglobulino preparatai:
  • imunoglobulino preparatai – specifiniai antikūniai nuo tam tikro mikroorganizmo.
  • žalos nėščiajai ir/arba vaisiui nesukelia;
  • skiriami, kai reikalinga greita nėščiosios ir/ar vaisiaus apsauga nuo infekcinės ligos.
  1. Gyvieji skiepai (tymų, raudonukės, epideminio parotito, vėjaraupių ir poliomielito bei tuberkuliozės):
  • susilpninti gyvojo mikroorganizmo skiepai;
  • įskiepijus šią vakciną, sukeliamas panašus į natūralų infekcinis procesas ir sužadinama visavertė imuninė reakcija.
  • mikroorganizmai teoriškai gali mutuoti iš susilpninto į pirminę formą ir sukelti ne tik imunitetą, bet ir ligą, todėl šie skiepai nėščiosioms neskiriami dėl galimos infekcijos vaisiui.

Geriausias nėščios moters ir vaisiaus apsaugos nuo infekcijų būdas – apgalvota ir planuota imunizacija prieš pastojant. Po gyvų skiepų reiktų vengti pastoti 1 mėnesį. Rekomenduojami skiepai prieš nėštumą:

  • skiepai nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės – MMR vakcina,
  • skiepai nuo vėjaraupių,
  • skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, ŽPV.


SKIEPAI NĖŠTUMO LAIKOTARPIU ŽINDYMO LAIKOTARPIU
Tymų, epideminio parotito, raudonukės – MMR Kontraindikuotina Galima
Vėjaraupių Kontraindikuotina Galima
Žmogaus papilomos viruso Nerekomenduojama Gali būti skiriama

keturvalentė vakcina

Hepatito A Gali būti skiriami, esant būtinybei Gali būti skiriami, esant būtinybei
Hepatito B Gali būti skiriami, esant būtinybei Galima
Polisacharidiniai ir konjuguoti pneumokoko Rekomendacijoms trūksta duomenų Rekomendacijoms trūksta duomenų
Polisacharidiniai ir konjuguoti meningokoko Skiriami, esant indikacijoms Skiriami, esant indikacijoms
Rekombinantiniai DNR nuo meningokoko serogrupės B Rekomendacijoms trūksta duomenų Rekomendacijoms trūksta duomenų
Haemofilus influenza Rekomenduojama tam tikrais atvejais Rekomenduojama tam tikrais atvejais
Poliomielito Gali būti skiriami, esant būtinybei Gali būti skiriami, esant būtinybei
Pasiutligės Skiriami, esant indikacijoms Skiriami, esant indikacijoms
Erkinio encefalito Gali būti skiriami, esant būtinybei Gali būti skiriami, esant būtinybei
Vidurių šiltinės (parenterinė) Gali būti skiriami, esant būtinybei Gali būti skiriami, esant būtinybei
Geltonosios karštinės Gali būti skiriami, jei nauda viršija žalą Gali būti skiriami, jei nauda viršija žalą