Gimdymo sužadinimas ir skatinimas

Gimdymo sužadinimas – sąrėmių sukėlimas iki gimdymo veiklos pradžios (20 proc. Lietuvoje). Gimdymo sužadinimo indikacijos:

  1. priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas;
  2. chorioamnionitas – chorioninio audinio ir vaisiaus vandenų plėvių uždegimas;
  3. žuvęs vaisius;
  4. nėštumo sukelta hipertenzija, preeklampsija;
  5. vaisiaus augimo sulėtėjimas;
  6. bendrosios motinos ligos, pvz., CD, lėtinė hipertenzija, inkstų ligos;
  7. Rh izoimunizacija – motinos eritrocitai neturi Rh antigeno, ir jos organizme gaminasi antikūnai, naikinantys gimdoje esančio vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh antigeną;
  8. užsitęsęs nėštumas.

Gimdymo sužadinimo kontraindikacijos:

  1. Placentos pirmeiga! (placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento sienelių, dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis ir yra žemiau pirmeigės vaisiaus dalies).

gs1

  1. Pirmeigės kaujagyslės, vasa praevia (vaisiaus dangaluose esančios virkštelės kraujagyslės kerta gimdos kaklelio vidinius žiomenis žemiau pirmeigės vaisiaus dalies).

gs2

  1. Skersinė vaisiaus padėtis.
  2. Virkštelės pirmeiga, iškritimas.
  3. Randas gimdoje po buvusio klasikinio Cezario pjūvio.

gs3 gs4

Prieš gimdymo sužadinimą būtina įsitikinti gimdymo sužadinimo būtinybe, patikslinti nėštumo trukmę, įvertinti gimdos kaklelio brandumą (gimdos kaklelis subrendęs, jei bendra balų suma pagal modifikuotą Bishopo skalę yra ≥ 6 balai; jei reikia, gimdos kaklelis brandinamas dirbtinai), akušerinę situaciją aptarti su nėščiąja. Jei reikia, gimdos kaklelis brandinimas dirbtinai. Dažniausiai tai atliekama naudojant prostaglandiną E1 (mizoprostolis; Cytotec), kuris įvedamas makšties užpakalinį skliautą arba duodamas išgerti. Dozė – 25-50 µg kas 4-6 val.

 

Modifikuota Bishopo skalė
Balai Vertinamas simptomas
Atsivėrimas Kaklelio ilgis

(cm)

Pirmeigės dalies padėtis Kaklelio konsistencija Kaklelio pozicija
0 <1 >4 –3 Standus Nukrypęs atgal
1 1—2 2—4 –2 Vidutinis Nukrypęs į priekį
2 2—4 1—2 –1 Minkštas
3 >4 <1

 

Gimdymo sužadinimo būdai skirstomi į mechaninius: vaisiaus vandenų pūslės plėvių atidalijimas, vaisiaus vandenų pūslės praplėšimas ir farmakologinius, skiriant arba prostaglandinus.

 

Mechaninis gimdymo sužadinimas

gs5Vaisiaus vandenų pūslės atidalijimas – makšties apžiūros metu atliekama procedūra, kai gydytojas/akušerė pirštu atlieka sukamuosius judesius gimdos kaklelyje, lyg jį valytų, tokiu būdu atskirdamas membranas nuo gimdos kaklelio. Ši procedūra dažniausiai atliekama prieš farmakologinį gimdymo sužadinimą. Ši procedūra padidina tikimybę prasidėti natūraliam gimdymui. Be to, sumažėja kitų gimdymo sužadinimo priemonių poreikis, mažesnis oksitocino poreikis, trumpesnis laikais iki gimdymo veiklos atsiradimo.

Vaisiaus vandenų pūslės praplėšimas, amniotomija – makšties apžiūros metu atliekama procedūra, kai gydytojas/akušerė specialiu kabliuku praplėšia vaisiaus vandenų pūslė, kad nutekėtų priekiniai gemaliniai vandenys ir vaisiaus galvutė gerai prisispaustų prie įeigos į mažąjį dubenį. Procedūros metu nuteka vaisiaus vandenys, didėja gimdos raumeninio dangalo jaudrumas.gs6

50 proc. gimdyvių po to prasideda reguliarūs sąrėmiai. Prieš procedūrą būtina įvertinti vaisiaus širdies veiklą. Deja, bet po jos padidėja chorioamnionito rizika.

 

Medikamentinis gimdymo sužadinimas

Gimdymui sužadinti naudojami medikamentai – oksitocinas ir prostaglandinai. Skiriant oksitociną, gimdos susitraukimai atsiranda po 3-5 min nuo infuzijos   pradžios. Prieš skiriant oksitociną, rekomenduojama atlikti amniotomiją. Jei prieš tai buvo skirta prostaglandinų, oksitocinas skiriamas po 6 val. nuo paskutinės prostaglandinų dozės.

Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi, o kol kas nenumatoma atlikti amniotomijos, rekomenduojama skirti prostaglandinus. Dažniausiai skiriamas mizoprostolis (Cytotec) į makšties užpakalinį skliautą arba išgerti per burną. Dozė – 25-50 mikrog kas 4-6 val. Skiriant prostaglandinus, gimdos kaklelio brandumas ir gimdymų skaičius neturi reikšmė.

gs7

Galimos medikamentinio gimdymo sužadinimo komplikacijos: placentos atšoka (priešlaikinis placentos atsiskyrimas), perstimuliavimo sindromas, gimdos plyšimas, nepavykęs sužadinimas, vaisiaus hipoksija. Perstimuliavimo sindromas – pernelyg stiprūs, ilgi ir/ar dažni gimdos susitraukimai, sukeliantys vaisiaus širdies veiklos pokyčius: bradikardiją, deceleracijas, tachikardiją ar sumažėjusį variabiliškumą. Nepavykęs gimdymo sužadinimas nustatomas, jei, nuleidus vaisiaus vandenis ir lašinant didžiausias oksitocino dozes, per 6 stimuliavimo val. neišryškėja aktyvios gimdymo fazės požymių.

 

Gimdymo skatinimas

Gimdymo skatinimas – sąrėmiai „sustiprinimas“, esant nepakankamai gimdymo veiklai. Šiuo atveju skiriamas oksitocinas. Oksitocino skyrimo indikacijos:

  • sąrėmių dažnis < 3k. per 10min;
  • sąrėmių stiprumas < 25 mmHg;
  • tokie sąrėmiai išlieka > 8 val. nuo atvykimo į stacionarą;
  • gimdyvei pailsėjus sąrėmiai nesustiprėja.