Skausmas – nemalonus emocinis ar sensorinis jutimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu. Kiekvienos moters gimdymo metu patiriamas skausmas yra individualus.
Gimdymo skausmo  stiprumas  ir  reakcija į jį priklauso nuo moters:

  • individualios reakcijos į stresą,
  • išsilavinimo,
  • psichoemocinio pasiruošimo,
  • socialinės ir kultūrinės aplinkos,
  • konkrečios akušerinės situacijos ir kitų veiksnių.

Dauguma moterų teigia, kad gimdymo metu patirtas skausmas buvo vienas iš didžiausių patirtų skausmų jų gyvenime. Atliktų tyrimų duomenimis, gimdymo metu apie 15 proc. moterų patiria nestiprų, 35 proc. – vidutinį, 30 proc. – stiprų, 20 proc. – labai stiprų, sunkiai pakeliamą skausmą.Labai stiprus gimdymo skausmas gali sukelti įvairius moters it/ar būklės sutrikimus, tokius, kaip hipertenziją,  tachikardiją,  hiperventiliaciją,  širdies ritmo sutrikimus  ar sutrikdyti gimdymo eigą.

Prasidėjus gimdymui, skausmas sąrėmių metu juntamas dėl gimdos susitraukimo ir gimdos kaklelio tempimo. Daugiau  atsivėrus gimdos kakleliui ar prasidėjus vaisiaus išstūmimui, skauda dėl dubens organų, makšties, tarpvietės ir išorinių lytinių organų plėtimo bei spaudimo. Progresuojant gimdymui,  skausmas stiprėja. Pakartotinai gimdančioms dažniau ir stipriau skauda  antruoju gimdymo – išstūmimo – laikotarpiu. Gimdymo skausmas malšinamas, kai atsiranda reguliarūs, stiprėjantys, skausmingi sąrėmiai ir skausmo malšinimo pageidauja pati pacientė.

Idealus gimdymo nuskausminimas
Gimdymo nuskausminimo būdai gali būti taikomi ir atskirai, ir derinami tarpusavyje.

Idealus gimdymo nuskausminimas turi būti:

  • nekenksmingas motinai;
  • nekenksmingas vaisiui;
  • efektyvus;
  • netrikdantis natūralaus gimdymo biomechanizmo.

Deja, bet idealaus nuskausminimo būdo nėra. Gimdymo nuskausminimo būdai skirstomi į medikamentinius ir nemedikamentinius.