Giliųjų venų trombozė ir nėštumas

GILIŲJŲ VENŲ TROMBOZĖ IR NĖŠTUMAS

Giliųjų venų trombozė, GVT – trombų formavimasis venose, dažniausiai – giliosiose kojų ir dubens venose. Besilaukiančios moterys 10 kartų dažniau serga šia liga. GVT ir plaučių arterijos embolijos (PAE) dažnis nėščiosioms:

  • 13-50 atvejų GVT įvyksta 100 000 moterų prieš gimdymą.
  • 150 atvejų PAE įvyksta 100 000 po gimdymo.

gvt1

Kodėl GVT dažniau išsivysto nėštumo metu? Ši liga moterims įprastai pasireiškia antro nėštumo trimestro pabaigoje bei visą trečiąjį trimestrą. Nėštumo metu padidėja spaudimas dubens ir kojų venose, kuriose atsiranda kraujo sąstovis. Dėl to aktyvuojasi krešėjimo baltymai ir susidaro trombas iš kraujyje esančių krešėjimo baltymų ir trombocitų. Trombas lieka prikibęs prie venos vidinės sienelės ir gali bet kada atitrūkti. Nėščiųjų GVT rizikos faktoriai:

  1. Anksčiau nėščiajai buvusi GVT arba plaučių arterijos embolija (didelis rizikos veiksnys). Tyrimais nustatyta, kad moterys, kurios profilaktiškai vartojo antikoaguliantus (kraujo krešėjimą slopinančius medikamentus), pasikartojančią venų trombozę patyrė iki 2,4 proc. rečiau nei tos, kurios nevartojo (2,4-12,2 proc.).
  2. Paveldėta arba įgyta trombofilija – padidėjęs kraujo polinkis krešėti, dėl kurio didėjatrombozių riz Ji randama 20–50 proc. moterų, kurioms pasireiškė GVT nėštumo metu arba po nėštumo.
  3. Kitos nėščiųjų ligos: širdies ligos, arterinė hipertenzija, anemija (mašakraujystė), pjautuvinė anemija (anemija, kai eritrocitai įgyja pjautuvo formą), sisteminė raudonoji vilkligė (lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti įvarius organų), antifosfolipidinis sindromas (būklė, kai organizmas gamina antifosfolipidinius antikūnus prieš savo organizmą, o dėl to kraujagyslėse formuojasi trombai), cukrinis diabetas, kojų venų varikozė (išsiplėtimas), trauma ir kt.
  4. Nutukimas, kai kūnos masės indeksas ≥30 kg/m2.
  5. Rūkymas.
  6. Ilgai trunkanti kelionė ≥ 4 valandas.
  7. Gulimas režimas trunkantis > 4 dienas.
  8. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos: daugiavaisis nėštumas, dažnas vėmimas, skysčių, elektrolitų, rūgščių-šarmų disbalansas (4,9 proc.), Cezario pjūvio operacija, infekcija po gimdymo (4,1 proc.), kraujo perpylimas (7,6 proc.), preeklampsija ir kt.

Jeigu turite bent vieną iš išvardytų rizikos veiksnių, ypač anksčiau buvusią GVT arba trombofiliją, dėl galimų trombozės profilaktikos priemonių pasitarkite su gydytoju.

Kaip pasireiškia giliųjų venų trombozė?

GVT atveju vargina kojų skausmas ir diskomfortas (dažniau kairiojoje kojoje), atsiranda patinimas, jautrumas, pažeista galūnė įgauna pilką atspalvį, pakyla kūno temperatūra. Svarbu nepamiršti, kad kojų patinimas – dažnas nėščiųjų negalavimas. Tačiau jei viena koja patinsta daugiau nei kita, tada galima galvoti apie GVT. Asimetriškai patinusios kojos – dažniausias simptomas, kuris sukelia GVT įtarimą. Deja, net 50 proc. atvejų GVT būna besimptomė.

Asimetriškai patinusios kojos

gvt3gvt2

Itin pavojinga GVT komplikacija – PAE, kuri atsiranda tada, kai trombai, susiformavę giliosiose kojų venose, atitrūksta ir nešami kraujo srovės patenka į plaučių arteriją, kurią užkemša ir sutrikdo plaučių ir širdies funkcionavimą. Užsikimšus vienai stambiai arba kelioms smulkesnėms plaučių kraujagyslėms moterį gali ištikti mirtis, tačiau didžioji dalis trombų užkemša smulkias kraujagysles. Jie gali suirti savaime arba laiku pritaikius gydymą kliniškai išreikštos trombozės atveju išgelbėti gyvybę. PAE pasireiškia krūtinės skausmu, kuris sustiprėja giliai įkvepiant, oro trūkumu, galvos svaigimu, alpimu, kosėjimu krauju.

Po gimdymo kraujo krešėjimas suaktyvėja, kad sustabdytų kraujavimą iš gimdos ir apsaugotų nuo nukraujavimo moterį. Tokia kraujo savybė išlieka 2-3 savaites po gimdymo kartu su padidėjusia komplikuotos trombozės rizika. Ši komplikacija klastinga, nes gali įvykti ir nesant GVT požymių

GVT diagnostika ir gydymas

gvt4

Pagrindinis diagnostikos metodas – venų ultrasonografija, atliekama dvigubo skenavimo aparatu. GVT gydymo tikslas – sustabdyti trombo augimą, jo plitimą giliųjų venų sistemoje, skatinti fibrinolizę (trombo ardymą) ir neleisti susidaryti trombams, kurie gali virsti embolais (atitrūkusiais trombais, nešamais kraujo srovės) ir sukelti PAE. Gydoma antikoaguliantais, kurie leidžiami į poodį visą likusį nėštumo laikotarpį ir 6 savaites po gimdymo. Antikoaguliantai:

  • heparinas, kuris neprasiskverbia pro placentą, nekenkia vaisiui ir nesukelia kraujavimo pavojaus. Po gimdymo heparino skiriama 4-5 dienas ir iškart pradedama gydyti geriamais antikoaguliantais – vitaminu K. Orfarino (taip pat geriamo antikoagulianto) po gimdymo gali vartoti ir maitinanti krūtimi motina, nes kūdikiui jis nepavojingas.
  • MMMH – mažos molekulinės masės heparinas labai supaprastina nėščiosios giliųjų venų trombozės gydymą. MMMH neprasiskverbia pro placentą, todėl gali būti vartojamas viso nėštumo metu.