Virškinimo sistema

Nėštumo metu virškinimo organai patiria didelį krūvį: keičiasi jų anatominė padėtis, atsiranda funkcinių sutrikimų. Beveik pusė nėščiųjų skundžiasi pykinimu, seilėtekiu, vėmimu. Manoma, kad šiuos simptomus sukelia staigiai didėjanti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) koncentracija kraujyje. Estrogenai skatina dantenų kraujotaką, burnos gleivinė parausta, išburksta, nuo menkiausios traumos kraujuoja. Nėščiąsias taip pat vargina  rėmuo, vidurių pūtimas ir užkietėjimas. Šie simptomai kyla dėl progesterono veikimo – progesteronas slopina žarnyno peristaltiką. Įtakos turi vis didėjantis spaudimas pilvo ertmėje. Augančios gimdos užspaustos venos ir vidurių užkietėjimas sudaro palankias sąlygas atsirasti hemorojiniams mazgams (hemorojus – išangės kraujagyslinių audinių išvešėjimas, išsiplėtimas).

virskinimas

Kepenys. Normalaus nėštumo metu kepenų padidėjimas nėra būdingas simptomas. Tiriant šiuolaikiniais metodais, jokių ryškesnių kepenų pokyčių neaptikta, išskyrus išsiplėtusią vartų veną. Laboratorinių tyrimų rodikliai, kurie parodo kepenų funkciją, net nekomplikuoto nėštumo metu gali būti labai įvairūs. Kartais ir nenėščioms moterims galima aptikti panašių pokyčių (šias moteris reikėtų ištirti dėl kepenų patologijos). Vienas iš pagrindinių kepenų funkcijos rodiklių yra šarminės fosfatazės (ŠF) aktyvumas kraujo serume. Dėl placentinio izofermento veikimo nėščių moterų ŠF aktyvumas padidėja beveik dvigubai. Kitų fermentų (aspartato transaminazės (ASAT), alanino transaminazės (ALAT), gliutamiltransferazės (GGT)) ir tulžies pigmento bilirubino koncentracija serume yra šiek tiek mažesnė.

Albuminų koncentracija kraujo serume nėštumo metu paprastai sumažėja, nors pati albuminų apykaita yra intensyvesnė. Sveikos nenėščios moters įprastinė albuminų koncentracija vidutiniškai yra 43g/l, o nėštumo metu šis rodiklis gali sumažėti iki 30 g/l. Kai serumo albuminų koncentracija mažėja, o imunoglobulinų, priešingai, didėja, mažėja albumino/globulino rodiklių santykis. Panašus šio rodiklio sumažėjimas aptinkamas sergant kai kuriomis kepenų ligomis.

Nėščių moterų kraujo serume galima nustatyti ir kai kurių kitų fermentų koncentracijos padidėjimą, pvz., leucino aminopeptidazės,  kuri pasižymi panašiu aktyvumu kaip oksitocinazė bei vazopresinazė.

            Tulžies pūslė. Fiziologiškai tulžies pūslės susitraukimus skatina cholecistokininas, o nėščios moters organizme intensyviai gaminamas progesteronas slopina cholecistokinino aktyvumą – tulžies pūslės susitraukimai nusilpsta, tulžis užsilaiko pūslėje (tulžies stazė), susidaro palankios sąlygos formuotis cholesterolio akmenims. Kitaip sakant, progesteronas nėštumo metu sutrikdo įprastinę tulžies pūslės funkciją. Tokią išvadą patvirtina ir tas faktas, kad daugiau kartų gimdžiusioms moterims dažniau aptinkami tulžies pūslės akmenys.

Seniai įrodytas ryšys tarp nėščiųjų intrahepatinės cholestazės (tulžies susikaupimo kepenyse), odos niežulio dažnio ir tulžies druskų pertekliaus. Intrahepatinė cholestazė susijusi su didele cirkuliuojančių estrogenų koncentracija, o šie hormonai slopina tulžies rūgščių transportą. Taip pat įtakos šiems pokyčiams turi padidėjusi progesterono koncentracija ir genetiniai veiksniai.