Prieskydinės liaukos

Prieskydinės liaukos – nedidelės endokrininės liaukutės, esančios kaklo srityje. Dažniausiai jų yra 4 (gali būti nuo 2 iki 6). Dvi prieskydinės liaukos dažniausiai išsidėsto skydliaukės šoninių skilčių viršutinėje, dvi – apatinėje dalyje. Prieskydinės liaukos gamina hormoną paratireoidiną, kuris kartu su skydliaukės tireokalcitoninu reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą. Kalcio apykaita yra artimai susijusi su daugeliu kitų veiksnių, ypač su vitamino D ir magnio apykaita. Bet kurio iš daugelio veiksnių pokytis labai keičia visą apykaitos grandinę. Net nekomplikuoto nėštumo metu kraujyje aptinkama visų kaulinio audinio ardymo veiksnių padidėjusi koncentracija, kuri nesumažėja iki normalių rodiklių net per 12 mėnesių po gimdymo. Tai rodo, kad tam tikras kalcio kiekis, reikalingas normaliam vaisiaus augimui ir laktacijai, gali būti paimtas iš motinos kaulų.

prieskydines

Prieskydinių liaukų hormonas ir kalcis. Staigus arba lėtinis kalcio koncentracijos sumažėjimas kraujo plazmoje arba ūminis plazmos magnio koncentracijos sumažėjimas stimuliuoja prieskydinių liaukų hormono išsiskyrimą, o padidėjusi kalcio ir magnio koncentracija prieskydinių liaukų hormono išskyrimą slopina. Šio hormono dalyvavimas įvairiuose procesuose, tokiuose kaip kaulų rezorbcija (irimas), medžiagų absorbcija (įsiurbimą) žarnyne, atgalinė reabsorbcija (įsiurbimas) inkstuose, nulemia kalcio koncentracijos padidėjimą kraujyje ir fosfatų koncentracijos sumažėjimą.

Prieskydinių liaukų hormono paratireoidino koncentracija per pirmąjį nėštumo trimestrą sumažėja, vėliau pradeda sparčiai didėti ir didėja iki pat nėštumo pabaigos. Manoma, kad hormono koncentracija didėja dėl sumažėjusios nėštumo metu kalcio koncentracijos. Kalcio koncentracija sumažėja dėl kelių priežasčių: padidėjusio kraujo tūrio, filtracijos greičio inkstų glomeruluose ir kalcio judėjimo iš motinos vaisiui. Jonizuoto kalcio koncentracija sumažėja nedaug.

Nustatyta, kad estrogenai blokuoja prieskydinių liaukų hormono aktyvumą kaulų rezorbcijos procese, paratireoidinas nepanaudojamas, jo koncentracija kraujyje dar labiau padidėja. Dėl šių sudėtingų procesų susidaro fiziologinis hiperparatireoidizmas (hiperparatiroidizmas – įvairių klinikinių sindromų ir simptomų visuma, kurią sąlygoja padidėjusi parathormono koncentracija), kurio tikslas – užtikrinti pakankamą kalcio kiekį besivystančiam vaisiui.

Kalcitoninas ir kalcis. Kalcitoniną sekretuoja skydliaukės C ląstelės, susikaupusios aplink skydliaukės folikulus. Kalcis ir magnis skatina kalcitonino sintezę ir sekreciją. Jo koncentraciją kraujo plazmoje didina maisto rijimo aktas, taip pat skrandžio hormonai (gastrinas, pentagastrinas ir gliukagonas).

Pagrindinė kalcitonino funkcija yra priešinga prieskydinių liaukų hormono paratireoidino bei vitamino D veikimui. Kalcitoninas saugo kaulinį audinį nuo kalcio praradimo. Nėštumo ir laktacijos metu kalcis iš motinos kaulinio audinio tiesiog negailestingai grobiamas, todėl kalcitonino koncentracija motinos kraujyje visada padidėjusi.

Vitaminas D ir kalcis. Vitaminas D yra hormonas, gaminamas odoje arba patenkantis į organizmą su maistu per virškinimo traktą. Vėliau kepenyse vitaminas D transformuojamas ir galiausiai inkstuose, placentoje bei gimdos gleivinėje susidaro aktyvioji vitamino D forma. Aktyviojo vitamino D susidarymą skatina prieskydinių liaukų hormonas ir maža kalcio bei fosfatų koncentracija kraujo plazmoje, o slopina kalcitoninas. Aktyviojo vitamino D koncentracija kraujo plazmoje nėštumo metu padidėja. Vitaminas D stimuliuoja kalcio rezorbciją iš kaulinio audinio bei kalcio įsisavinimą (absorbciją) žarnyne.