Imuninė sistema

Nėštumas moters organizme sukelia humoralinių ir ląstelinių imunologinių funkcijų pertvarką. Būsimosios motinos organizmas privalo saugiai įkurdinti pusiau svetimą vaisiaus užuomazgą, kurios kilmė tik 50 proc. priklauso motinai. Natūralu, kad moters organizme gali kilti atmetimo reakcija, o vaisiui vystytis reikia maksimaliai palankių „gyvenimo“ sąlygų. Būtent todėl jau pirmomis nėštumo savaitėmis motinos organizme prasideda imunologinių procesų slopinimas. Pirmiausia imuninėse ląstelėse slopinama interleukino IL-2, interferono-γ ir auglio nekrozės faktoriaus-β produkcija, taip pat slopinamos leukocitų, turinčių polimorfinius branduolius, chemotaksio ir prikibimo funkcijos. Imuninių moters organizmo pajėgumų slopinimas tęsiasi per visą nėštumo laikotarpį, o biologiniai ir biocheminiai slopinimo mechanizmai yra be galo sudėtingi.

imunine

kumc,edu nuotr.

Vis dėlto ne visos imunologinės funkcijos yra slopinamos. Pavyzdžiui, Th2 ląstelių nėštumo metu aptinkama daugiau, o padidėjus šių ląstelių kiekiui padidėja ir citokinų IL-4, IL-6 ir IL-13 sekrecija. Imunoglobulinų IgA ir IgG maksimali koncentracija gimdos kaklelio gleivėse yra reikšmingai aukštesnė nėščių moterų nei nenėščių. Nustatyta, kad interleukino-1β koncentracija gimdos kaklelio gleivėse nėštumo metu padidėja maždaug 10 kartų.

Į vidų vartojami kontraceptikai sukelia panašių pakitimų, todėl mokslininkai iškėlė mintį, kad šiuos imunologinius pokyčius gali išprovokuoti padidėjusi estrogeno ir progesterono koncentracija. Vis dėlto tikroji klinikinė šių pokyčių reikšmė iki šiol dar nėra aiški, nors neabejojama, kad toks sustiprintas vietinis reprodukcinio trakto imunitetas yra svarbus vaisiui išsaugoti.

Leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičius keičiasi gana ženkliai net nekomplikuoto nėštumo metu (svyruoja nuo 5 iki 12x109/l). Per gimdymą ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu leukocitų skaičius gali padidėti net iki 25×109/l arba dar daugiau (vidutiniškai 14-16x109/l). Tokio staigaus padidėjimo priežastis nėra žinoma, bet analogiškų pokyčių atsiranda sąrėmių metu ir po jų. Galima manyti, kad į aktyviąją kraujo cirkuliaciją yra skubiai sugrąžinami tie leukocitai, kurie anksčiau iš cirkuliacijos buvo eliminuoti ir sukaupti kaip atsargos.

Didėjant leukocitų skaičiui nėštumo metu akivaizdžiai keičiasi ir jų morfologinių tipų kiekybinė sudėtis (leukograma).  Per trečiąjį nėštumo trimestrą žymiai padidėja granulocitų ir CD8 T limfocitų procentinė dalis, o CD4 T limfocitų ir monocitų procentiniai rodikliai mažėja.

Nėštumo metu keičiasi leukocitų intraląstelinių fermentų aktyvumas, pvz., jau ankstyvuoju nėštumo periodu padidėja šarminės fosfatazės aktyvumas. Vis dėlto padidėjęs fermentų aktyvumas yra ne tik nėštumo būdingas požymis, jį galima aptikti įvairių uždegimų atvejais. Pavyzdžiui, C reaktyvusis baltymas (CRB) kraujo serume yra ūminės uždegimo fazės rodiklis, bet jo koncentracija staigiai padidėja iki 1000 kartų ir po organizmo audinių trauminių pažeidimų. Mokslininkai, nuosekliai pakartotinai tirdami sveikų nėščiųjų CRB koncentraciją kraujo serume, nustatė vidutinę fiziologinę šio baltymo koncentraciją per visą nėštumo laikotarpį (ištirta 81 nėščioji, neturėjusi jokių nėštumo komplikacijų). Paaiškėjo, kad nėščių moterų vidutinė CRB koncentracija 15 mg/l didesnė nei analogiški nenėščių moterų rodikliai, o nėštumo laikas rodikliams įtakos neturi. Gimdymo metu CRB koncentracija dar ryškiau padidėja.

Kitas uždegimo rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis, ENG. Nekomplikuoto nėštumo metu dėl plazmos globulinų ir fibrinogenų pagausėjimo ENG rodikliai padidėja. Būtent todėl šis testas negali būti vertinamas kaip patikimas, kai nėštumo metu moteriai reikia diagnozuoti uždegimą. Kiti rodikliai, tokie kaip komplemento faktoriai C3 ir C4, nėščių moterų taip pat ryškiai padidėja antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose.