Hipofizė (posmegininė liauka) – maždaug žirnio dydžio endokrininė liauka, esanti smegenų pamate (bet nėra smegenų dalis), turkiškojo balno (sella turcica) duobėje. Normalaus nėštumo metu hipofizės parametrai gali padidėti iki 135 proc. Tai labai ryškus padidėjimas, dėl kurio galėtų kilti suspaudimo grėsmė regos nervų kryžmei. Vis dėlto nėštumo metu akipločio susiaurėjimo arba skotomų (skotoma – vietinis akipločio defektas, kai tam tikroje vietoje regėjimas pablogėja ar išnyksta) neaptinkama. Moters hipofizė gamina augimo hormoną ir prolaktiną. Vis dėlto hipofizė nėra svarbiausia endokrininė liauka nėštumui palaikyti. Yra nemažai atvejų, kai moterys po hipofizės pašalinimo operacijos vėliau išnešiojo ir pagimdė sveikus kūdikius.

 hopofizeHipofizė

Augimo hormonas (somatotropinas, STH).  Per pirmąjį nėštumo trimestrą daugiausia augimo hormono pagaminama motinos hipofizėje, tačiau jau aštuntą nėštumo savaitę augimo hormoną pradeda išskirti placenta. Maždaug nuo 17 savaitės placenta tampa pagrindiniu augimo hormono gamybos organu. Didžiausia augimo hormono koncentracija motinos kraujo serume aptinkama nuo 28 nėštumo savaitės, o vaisiaus vandenyse koncentracijos pikas matomas 14-15 savaitę. Nors vaisiaus kraujotakoje augimo hormono gausu, vis dėlto antroje nėštumo pusėje jis jau nebėra svarbiausias vaisiaus augimui reguliuoti. Šią išvadą patvirtina, pavyzdžiui, tie atvejai, kai dėl grubių sklaidos trūkumų vaisius vystosi be galvos smegenų (anencefalija). Toks vaisius neturi hipofizės, taigi ir augimo hormono, tačiau jo kūno masė ir ūgis dažniausiai atitinka sveiko vaisiaus analogiškus rodiklius. Vis dėlto mokslininkai yra nustatę koreliacinį ryšį tarp vaisiaus augimo spartos ir padidėjusios  placentinės kilmės augimo hormono koncentracijos antroje nėštumo pusėje. Po gimdymo augimo hormono koncentracija moters organizme dar kurį laiką padidėjusi, tačiau ji mažesnė nei vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Prolaktinas. Tai hormonas, kuris moters organizme skatina pieno liaukų augimą ir pieno gamybą, tačiau neturi didesnės įtakos normaliai nėštumo eigai. Prolaktino gamybą skatina estrogenai, tiroliberinas, taip pat serotoninas, o slopina dofaminas. Nėščios moters kraujyje prolaktino koncentracija padidėja apie 10 kartų. Kad ir kaip paradoksalu, tačiau po gimdymo prolaktino koncentracija sumažėja iki buvusių prieš nėštumą rodiklių lygmens, net jei moteris maitina krūtimi. Kai moters kraujo serume prolaktino koncentracija yra nepakankama, ji po gimdymo maitinti krūtimi negali. Ankstyvuoju žindymo laikotarpiu hipofizė prolaktiną išskiria bangomis, kaip atsaką į patį  žindymą.

Vaisiaus vandenyse prolaktino koncentracija taip pat būna didelė – didžiausia aptinkama nuo 20 iki 26 nėštumo savaitės. Vaisiaus vandenų prolaktino funkcija nėra žinoma. Manoma, kad jis trukdo vandens migracijai iš vaisiaus į motinos organizmą, todėl vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, kai vaisiaus vandenų sumažėja, vaisius apsaugomas nuo dehidracijos (dehidratacija – vandens kiekio organizme sumažėjimas, kai jo organizme lieka mažiau negu fiziologinė norma).